Bekliuciu

Darbdaviui - negalios etiketas

Norint į darbo rinką pilnavertiškai integruoti daugiau negalią turinčių asmenų, būtina suprasti negalios etiketo pagrindus. Tai – būdai pagarbiai bendrauti su neįgaliaisiais, siekiant užtikrinti įtraukią darbo vietos kultūrą. Naudojantis negalios etiketu užtikrinama saugi ir nediskriminuojanti aplinka. Pagrindinė negalios etiketo idėja – didinti efektyvų bendravimą tarp darbdavių ar paslaugos teikėjų ir negalią turinčių asmenų.

Negalią turintys žmonės, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje apibrėžiami, kaip turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad šios konvencijos pagrindinis tikslas – „skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonėms su negalia didžiausios kliūtys kyla dėl netinkamos aplinkos jų kasdieniame gyvenime – tiek požiūrio (išankstinis nusistatymas dėl gebėjimų), tiek fiziniais klausimais (nepritaikytos patalpos, technika ir pan.). Su nemažai kliūčių negalią turintys asmenys susiduria ir darbo rinkoje: nors visiems priklauso teisė į vienodą darbo užmokestį, laiką ir galimybes, lygybę neretai sunku įžvelgti. Norint esamą situaciją pakeisti, neįgaliesiems turi būti sudaromos sąlygos dirbti pagal individualų poreikį, o ne teikiama globa ar taikoma atskirtis.

Įvairiose sferose įmonės jaučia darbuotojų stygių, tad darbo vietos sukūrimas negalią turinčiam žmogui ilgesnėje perspektyvoje gali būti naudingas ir pačiam darbdaviui. Verta pažymėti, kad socialinės lyderystės pavyzdį rodyti norinčios organizacijos gali sulaukti ir valstybės paramos, tad tai, kas daugeliui atrodo sunkesnis kelias, iš tiesų gali tapti visokeriopai vertingu sprendimu.

Bendravimo taisyklės

Dažnai bendraudami su neįgaliaisiais žmonės jaučiasi nepatogiai, nežino, kaip reikėtų elgtis. Štai keletas patarimų, kurie pravers kiekvienam:

  • Prieš pagelbstint, pirmiausia būtina pasiteirauti, ar pagalba reikalinga. Siūlant pagalbą nereikia dvejoti, tačiau nebūtina padėti automatiškai – galima paklausti ne tik, ar pagalba reikalinga, bet ir kaip ji turi būti suteikta. Jeigu žmogus pagalbos atsisako, nereikia stengtis jos vėl siūlyti.
  • Fizinio kontakto atveju būtinas atsargumas – kai kuriems žmonėms su negalia rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, kurią galite sutrikdyti bandydami paimti už rankos. Negalima tapšnoti žmogui per galvą ir liesti jo vežimėlio, ramentų ar kitų pagalbinių priemonių. Neįgalieji pagalbines priemones ir techniką supranta kaip savo erdvės dalį.
  • Bendravimas turi būti įprastas – žmonės su negalia nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais. Kalbant kreiptis reikia tiesiogiai į žmogų, o ne į jį lydinčius asmenis, draugus ar šeimos narius. Bendravimas su negalią turinčiu žmogumi nėra sudėtingas, tik gali užtrukti šiek tiek daugiau laiko – tai priklauso nuo negalios pobūdžio.
  • Reikia vengti daryti prielaidas, priimti už juos sprendimus –neįgalieji patys gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti.
  • Pagarba – bendrauk taip, kaip norėtum, kad ir su tavimi bendrautų. Būtina gerbti ir žmogaus su negalia privatumą.
  • Atidumas – išlik kantrus, stenkis suprasti žmogaus problemas ir poreikius.

Patarimai sklandžiam įdarbinimo procesui

  • Darbo skelbime informaciją pateikti paprasta ir lengvai suprantama kalba, nevartoti metaforų ar frazių, turinčių perkeltinę reikšmę. Tai ypač padės žmonėms su intelekto negalia lengviau suprasti skelbimo tekstą. Taip pat svarbu atsiminti, kad daugeliui žmonių su klausos negalia lietuvių kalba gali būti antroji po gestų kalbos, tad svarbu, jog darbo skelbimo tekstas būtų parašytas kuo paprastesne ir konkretesne lietuvių kalba.
  • Užtikrinti informacijos apie siūlomą darbą pateikimą įvairiais prieinamais būdais – raštu, lengvai suprantama ir lengvai skaitoma kalba, garsine informacija, taip pat pasirūpinti jos išplatinimu ir per neįgaliuosius vienijančias bei jiems atstovaujančias organizacijas.
  • Lengvai skaitoma kalba (angl. Easy-to-Read format) – metodas, užtikrinantis teksto turinio pritaikymą žmonėms, turintiems skaitymo ar informacijos suvokimo sunkumų. Lengvai skaitomą informaciją turėtų būti lengva ne tik perskaityti, bet ir surasti. Jos turinys, pateikimas, išdėstymas, struktūra ir vaizdingumas turi būti aiškūs ir lengvai suvokiami. Skaitytojai taip pat turi lengvai suprasti, kur tiksliai tekstas prasideda ir baigiasi. Informacija gali būti perteikta ne tik paprasta, tiesiogine, kasdiene kalba, trumpais aiškiais sakiniais, užrašyta didesniu šriftu, spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis, bet ir papildyta paveikslėliais, simboliais, nuotraukomis, užtikrinant erdvius tarpus tarp sakinių bei vaizdinės informacijos.
  • Vengti darbo skelbime nurodyti perteklinius, darbo funkcijoms atlikti nebūtinus reikalavimus, galinčius sukurti papildomų kliūčių asmenims su negalia įsidarbinti.
  • Darbo skelbime nurodyti ne tik telefono numerį pasiteiravimui, bet ir galimybę kreiptis SMS žinute ar elektroniniu paštu. Tai gali būti itin aktualu žmonėms su klausos negalia.
  • Pritaikyti darbo pokalbio sąlygas įvairių potencialių kandidatų poreikiams. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad pokalbis vyktų fiziškai prieinamoje patalpoje: be per siaurų koridorių ar fizines kliūtis sukuriančių slenksčių; pirmame aukšte, jeigu pastate nėra tinkamai pritaikyto lifto ir kt. Taip pat svarbu darbo skelbime paminėti, kad kandidatui gali būti sudaryta galimybė pasinaudoti gestų kalbos vertėjų paslaugomis darbo pokalbio metu. Lietuvoje veikia penki valstybiniai lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai. Svarbu, kad naudojantis šių vertėjų paslaugomis darbdaviai išlaikytų akių kontaktą su pačiu kandidatu ir kreiptųsi tiesiogiai į jį/ją, o ne į vertėją.
  • Kviečiant kandidatus į darbo pokalbius, svarbu iš anksto nurodyti, iš kokių konkrečių dalių ar užduočių pokalbis susidės. Pavyzdžiui, ar reikės atlikti testus raštu, ar vyks darbas grupėse, ar kandidatui reikia pasiruošti individualią prezentaciją ir kt. Tai suteikia progą kandidatams įvardyti, kokių pritaikytų sąlygų jiems galėtų prireikti darbo pokalbio metu, o darbdaviams – galimybę kuo geriau ir tinkamiau tai paruošti.

Žmonių su negalia patarimai darbdaviui

  • Nežiūrėkite į mano negalią kaip į problemą.
  • Susipažinkite su mano negalia, sutelkite dėmesį į tai, ką aš sugebu ir galiu, bei pateikite man atitinkamas darbo užduotis.
  • Palaikykite mane, tada aš galėsiu pasitarnauti įmonei ar organizacijai man įmanomu būdu.
  • Nesistenkite keisti mano elgesio.
  • Bendraudami neteikite man padidintos globos, bet ir neatribokite nuo kolektyvo.
  • Būkite tas asmuo, kuris išklauso, ir nesistenkite išvaduoti manęs nuo mano pastangų, bandydamas pagerinti situaciją ar man padėti.
  • Nesinaudokite manimi kurdamas ir išbandydamas teorijas bei strategijas.
  • Tapkite mano sąjungininku kovoje prieš tuos, kurie išnaudoja mane savo autoritetui pagerinti ar kitiems savanaudiškiems tikslams.
  • Nelaikykite manęs kitokiu, bejėgiu ar nepilnaverčiu dėl negalios.
  • Nesistenkite man be reikalo padėti, paklauskite, ar reikia pagalbos.
  • Gerbkite mane, nes pagarba įrodo lygybę.
  • Suvokite, kad žmogus su negalia nėra visiškai „netinkamas“ – jis tiesiog turi tam tikrų funkcinių apribojimų.
  • Būkite kantrus ir išklausykite mane.
  • Konkrečiai įvardinkite, kokiais klausimais ir į kurį darbuotoją aš galiu kreiptis pagalbos ar informacijos. Taip suteiksite aiškumo ir saugumo.

Informacija parengta pagal: „Gottlieb ir Myhill, 2010“; „Ruolytė, 2005“; „Tinkamas sąlygų pritaikymas žmonėms su negalia – kaip tai įgyvendinti darbovietėje“; „Jaunimo karjeros centras. Ką verta žinoti apie neįgaliųjų integraciją?“

Skip to content