Intelekto ir protinė negalia – tai sumažėję intelektiniai gebėjimai ir sunkumai kasdienėje veikloje (atliekant namų ruošos darbus, bendraujant ar tvarkant pinigus), kurie turi įtakos žmogaus gyvenimui. Intelekto negalią turintiems asmenims paprastai ilgiau užtrunka mokytis, todėl jiems gali prireikti pagalbos įgyjant naujų įgūdžių, suprantant sudėtingą informaciją ir bendraujant su kitais žmonėmis.

Kad žmogus galėtų tinkamai įsilieti į darbinę aplinką, jis turi gebėti suprasti ir vykdyti nurodymus, taip pat – mokytis, palaikyti ir taikyti įgūdžius bei žinias. Svarbu žinoti, kad asmuo, turintis kognityvinių sutrikimų, pavyzdžiui, intelekto ar specifinį mokymosi sutrikimą arba įgytą smegenų veiklos sutrikimą, gali turėti problemų vienoje ar keliose srityse. Tai – problemų su kalba ir bendravimo įgūdžiais priežastis. Todėl žmonės, turintys pažinimo sutrikimų, yra linkę įgūdžius ir žinias ugdyti veikdami. Tai reiškia, kad jie dažnai mokosi taktiliniu (liečiant), o ne girdimuoju ar regimuoju būdu. Tinkama darbdavio ir kolegų parama ir pagalba sprendžiant šiuos sunkumus gali padėti sumažinti stresą, socialinį uždarumą ir prastus darbo rezultatus.

Psichinės negalios – tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą ir kasdienę žmogaus veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi, kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Dideli tikrovės atspindėjimo sutrikimai (šizofrenija, bipolinis sutrikimas, maniakinė depresinė psichozė) taip pat sukelia negalią. 

Dažnai susiduriama su mitais, kad psichikos negalią turintys asmenys yra žemesnio intelekto, linkę smurtauti arba kad šie žmonės negali sėkmingai dirbti. Karjeros galimybės priklauso nuo konkrečių talentų, galimybių, patirties, motyvacijos ir nuo fizinės būklės bei ligos epizodo.

Svarbu pažymėti, kad teisės į darbą netekę žmonės su psichikos sutrikimais visą likusį gyvenimą lieka priklausomi, skursta, patiria socialinę atskirtį, praranda pasitikėjimą savimi – visa tai lemia dar labiau blogėjančią jų būklę ir galimybę įsidarbinti. Būtent dėl šios pražiestis būtina laiku suteikti šiems žmonėms pagalbą ir galimybę susigrąžinti savo įgūdžius bei jaustis lygiaverčiais visuomenės nariais.

Intelekto ir protinės negalios:

• Dauno sindromas. Tai – įgimta liga, kuriai būdinga 21-os chromosomos trisomija (vietoje poros chromosomų turi tris chromosomas), dauginės raidos anomalijos, protinės raidos atsilikimas, mažosios anomalijos.
• Autizmo spektro sutrikimas. Tai – ne liga, o raidos sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis pasižymi neįprastais įgūdžiais – ypač regimąją atmintimi. Daugelis žmonių su autizmo spektro sutrikimu kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai – nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių, jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų, o besikaupianti įtampa dažnai perauga į agresiją kitiems ir sau.
• Cerebrinis paralyžius. Kai yra pažeista smegenų dalis, atsakinga už organizmo judesius, siunčia klaidingus signalus raumenims. Dėl to raumenys būna labai įtempti arba suglebę. 

Psichinės negalios:

• Šizofrenija. Tai – lėtinis sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ja susergama jauname amžiuje: vyrai suserga 20-25 metų, moterys – 20-30 metų.
• Bipolinis sutrikimas. Tai – sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu – nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai – savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau nei pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai. Kartu su nuotaika svyruoja energijos lygis, aktyvumas, miegas, elgesys, sprendimų priėmimas ir sugebėjimas blaiviai mąstyti.
• Demencija. Tai – lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija, pablogėja socialinė adaptacija, labai sutrinka profesinė veikla, asmuo tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų.