Žmonės su klausos sutrikimais gali turėti nuo labai lengvo iki gilaus ar visiško klausos praradimo. Dauguma žmonių turi lengvą klausos sutrikimą ir bendrauja žodžiu. Visiškai klausos netekę asmenys (kurtieji) gali bendrauti gestų kalba. Žmonės, kurie suaugę tampa kurčiaisiais ar neprigirdinčiaisiais, dažniau save laiko sunkiai girdinčiaisiais. 

Tyrimai rodo, kad vienas iš dviejų vyresnių nei 65 metai žmonių, turi klausos sutrikimų. Dažniausias klausos sutrikimas – ausies nervo pažeidimas, sukelia klausos praradimą, ypač kalbant apie aukšto dažnio garsus. Klausos sutrikimas, sukeltas senėjimo procesų, gali prasidėti nuo 30 metų.

Klausos silpnėjimo ar dingimo priežastimi gali būti per gyvenimą patirtos ausų infekcijos, stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, raudonukė, kiaulytė. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klausos praradimo priežasčių yra per didelis vaško kiekio kaupimasis ausyje.

Gydant klausos praradimą, pirmiausia gydytojas išsiaiškina apkurtimo priežastį. Jei ta priežastis yra paprasta, pavyzdžiui, užsikimšęs ausies kanalas, pakaks jį išvalyti.

Jeigu klausos praradimo priežastis pašalinama, tačiau problema išlieka, gali būti naudojami klausos aparatai. Nustatyta, kad 95% žmonių tokios pagalbinės priemonės yra veiksmingos.

Kochleariniai implantai gali būti rekomenduojami žmonėms su giliu kurtumu. Tai yra specialus elektroninis implantas, kuris implantuojamas kaukolės viduje, šalia išorinės ausies. Jis padeda sustiprinti garsus iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Dažniausiai, tai yra taikoma visiškai kurtiems žmonėms.