Aklumą arba silpnaregystę gali sukelti įvairios ligos, būklės arba nelaimingi atsitikimai. Kai kurios akių ligos yra įgimtos (pasireiškia gimimo metu arba prieš gimimą), kitos atsiranda dėl ligų ar infekcijų, nelaimingų atsitikimų, žalingų UV saulės spindulių ar cheminių medžiagų poveikio.

Aklumas arba silpnaregystė gali turėti įtakos darbuotojo gebėjimui skaityti, dirbti kompiuteriu, vairuoti transporto priemones, valdyti mašinas, tvarkyti pinigus ar saugiai orientuotis darbo vietoje.

Pagrindiniai regos sutrikimai: 

• Trumparegystė. Skaičiuojama, kad trumparegystė yra vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo sutrikimų pasaulyje ir paveikia 1,5 mlrd. asmenų arba 22% visos žmonijos populiacijos. Žmogus prastai mato tolimus objektus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.
• Glaukoma. Tai – didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra per didelis akispūdis. Dėl jo ilgainiui įdumba (ekskavacija) ir atro­fuojasi regos nervas bei atsiranda tipiškų akipločio pakitimų. Kitaip tariant, šie susirgimai sukelia akies nervo pažeidimą. Negydoma glaukoma gali sąlygoti aklumą.
• Amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Dažniausia vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių negrįžtamai pablogėjusio regėjimo priežastis. Šios ligos metu yra pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė, kuri yra atsakinga už centrinį matymą. Beveik visada yra pažeidžiamos abi akys, tačiau pakenkimas abiejose akyse gali būti skirtingas.
• Progresuojantis pigmentinis retinitas. Tai – lėtinė, progresuojanti ir dešimtmečiais besitęsianti liga. Blogindama regėjimą ji veikia ir sergančiojo psichiką, taip pat sudaro sunkumų jo asmeniniam gyvenimui. Ligos eigoje, siaurėjant akipločiui, regėjimas ilgą laiką gali išlikti nepakitęs, nebent atsirastų komplikacijų.
• Diabetinė retinopatija. Sergantys diabetu dažnu atveju susiduria su diabetine retinopatija – cukrinio diabeto komplikacija, kai akies tinklainėje ima rastis pakitimų, matymas staiga sutrinka, o gyvenimo kokybė suprastėja.